Didelio pilvo problema: kada juokeliai apie nėštumą rodo, kad laikas ieškoti pagalbos

Lieknas liemuo ir plokščias pilvukas – vienas iš svarbiausių moters figūros akcentų. Deja, ne visos dailiosios lyties atstovės gali pasigirti tobulas apimtis lemiančia genetika, o ir ją paveldėjusios dažnai susiduria ta pačia problema – pūpsančiu pilvuku, kurio nepajėgia įveikti nei sveika mityba, nei kineziterapija, nei sportas.

Beje, statistika byloja, kad išsikišęs pilvukas gadina gyvenimą bene trečdaliui dailiosios lyties atstovių: su juo dažniausiai kovoja jau pagimdžiusios moterys, tačiau neretai įrodinėti, kad „nesi nėščia“ tenka ir toms, kurios dar nė negalvoja apie vaikus. Ir nors aplinkiniai skundus apie per didelį pilvuką mėgsta „nurašyti“ moterų amžiui bei išsigalvojimams, specialistai teigia, kad išties jis gali būti ne tik estetinė, bet ir rimta sveikatos problema.

Kaip ir kodėl susiformuoja pilvas

Nepriklausomai nuo amžiaus, dailaus pilvuko norėtų visos moterys. Daugelis jų deda daug pastangų, kad įgyvendintų šį norą, tačiau ne visoms pasiseka.

Viena iš daugelio priežasčių, kodėl net normalaus svorio žmonėms – tiek vyrams, tiek moterims – pilvas kartais atrodo per didelis yra netolygiai pasiskirsčiusios riebalų atsargos, kurių daugiausia susikaupia būtent juosmens srityje. Jei šis svoris metamas tolygiai ir lėtai, sportuojant, problema gali būti išspręsta natūraliai. Tačiau neretai situacija tik pabloginama: dėl per greitai ir pasyviai numesto svorio susiformuoja pilvo klostė, kuri nutįsta, oda nebesugeba susitraukti ir žmogui tenka su savimi nešioti… kiek kitokį pilvą. Tokia pat problema ištinka ir tuos, kurie turi vadinamąją „ištampyto“ skrandžio problemą.

Nesportuojančios ir pilvo preso netreniruojančios, taip pat pagimdžiusios moterys susiduria su kiek kitokia problema, dėl kurios susiformuoja per didelis pilvas: tai – diastazė, tiesiųjų pilvo raumenų išsiskyrimas. Mažo laipsnio diastazė sukelia tik nepasitenkinimą išvaizda, tačiau neretai būtent šis sutrikimas gali būti susijęs ir su nugaros juosmens skausmu, netaisyklinga laikysena, dubens dugno problemomis, šlapimo nelaikymu ir pan.

Net ir sportuojančios moterys gali susidurti su išsišovusio pilvo problema, jei ši sritis nėra pakankamai treniruojama ir dėl to formuojasi silpni įstrižiniai pilvo raumenys ar pilvo sienelė. Tokiais atvejais pilvukas slepia dar ir vieną ar kelias susidariusias išvaržas.

Kada pilvas pradeda kelti pavojų

Įdomu tai, kad medicinos praktikoje moters pilvo raumenų būklė kaip vienas iš daugelio fizinį skausmą galinčių sukeliančių veiksnių yra žinoma, tačiau retai vertinama. Be to, atsikišęs pilvas dažniau laikomas su gimdymu susijusia estetine, o ne sveikatos problema.

Specialistai neslepia, kad išties pagimdžiusios moterys turi daugiau rizikos faktorių – ypač jei yra smulkaus sudėjimo, susilaukia pametinukų ar dvynukų, nėštumo pabaigoje patyrė staigias pilvo raumenų apkrovas keldamos sunkius daiktus, paaugusius vaikus ir pan.

Jei po gimdymo nesisaugoma, pilvo ir liemens raumenys nėra stiprinami, moteris patenka į aklavietę. Ir kuo daugiau laiko praeina po gimdymo, tuo didesnė tikimybė, kad iššokęs pilvas sąlygos ne tik kūno pokyčius, bet ir nulems rimtus sveikatos sutrikimus. Mat dėl silpnėjančių pilvo sienelės raumenų iškyla pavojus patirti vidaus organų pažeidimus.

Kiekvienas atvejis – individualus

Šiuolaikinės savo sveikata besirūpinančios moterys tikrai žino, kad per didelis pilvas yra problema, – įsitikinęs SV Plastinės chirurgijos centro plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas dr. Ernest Zacharevskij.

„Ir dažniausiai pagalbos moterys kreipiasi dėl kelių priežasčių – norėdamos, kad būtų pašalintas perteklinis minkštųjų audinių ar odos kiekis nuo pilvo apačios bei siekdamos, kad būtų sustiprinta pilvo sienelė. Atitinkamai pagal poreikius, šios abi problemos išsprendžiamos taikant abdominoplastikos procedūras, beje, kartu išoperuojant ir susidariusias išvaržas“, – sako plastinės chirurgijos gydytojas.

Šios operacijos techniškai yra sudėtingos tiek, kiek sudėtingas individualus kiekvienos moters atvejis ir labai priklauso nuo esamos būklės. Dažniausiai apie dvi valandas trunkančią operaciją sudaro trys dalys: pirmiausia nusiurbiami ant pilvo, juosmens ir klubų sukaupti riebalai, tuomet darant pusmėnulio formos odos ir paodės pjūvį, susiuvami prasiskyrę tiesieji pilvo raumenys, o paskutiniame etape pašalinamas odos perteklius.

Beje, atliekant šias procedūras, ne tik sutvarkoma pilvo forma, proporcijos, bet ir koreguojama bambos vieta. Dažnu atveju sutvarkomos ir žemiau bambos po gimdymo atsiradusios strijos.

Paprastai po tokių operacijų tenka kelias dienas praleisti ligoninėje, vėliau apie 6–8 savaites dėvima kompresinė aprangą, keletą mėnesių negalima sportuoti ir užsiimti aktyvia veikla.

Džiaugiasi plokščiu pilvuku ir į operacinę nebesugrįžta

Gydytojas dr. E. Zacharevskij teigia, kad nors chiruginė intervencija yra gana veiksminga, vis dėlto rinktis tokį gydymo būdą yra tikslinga tik toms moterims, kurios artimiausiu metu neplanuoja nėštumo ir gimdymo.

„Tikrai neįmanoma prognozuoti, kaip po gimdymo pasielgs moters kūnas – galbūt pilvukas susitrauks natūraliai, bet gali būti, kad ir vėl pasikartos diastezė. Būtent dėl šios priežasties geriau rinktis abdominoplastiką vėliau ir džiaugtis užtikrintu rezultatu“, – teigia didelę patirtį taikant šį chirurginį gydymą turintis gydytojas.

Jo teigimu, po operacijos pasiektus rezultatus gali žymiai pakoreguoti ir priaugtas didelis antsvoris, tačiau realioje praktikoje tokių atvejų dar nėra pasitaikę, atvirkščiai, – dažniausiai tokiam gydymui pasiryžusios moterys džiaugiasi ilgalaikiu, dešimtmečius trunkančiu efektu ir į operacinę nebesugrįžta.

„Žinoma, tam įtakos tikrai turi ne tik kokybiškai atlikta operacija, bet ir pačios moters sąmoningumas – jos fizinis aktyvumas ir sveika mityba. Mūsų pacientės laikosi šių dviejų principų ir dažna prisipažįsta, kad išsprendus buvusias pilvo problemas, nebenorėtų ne tik jų vėl patirti, bet ir prisiminti“, – sako SV Plastinės chirurgijos centro plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas.